Pagrindinis 55-2 kontaktų izoliatoriaus skirtumas yra keraminėje medžiagoje ir specialioje konstrukcijos konstrukcijoje. Palyginti su įprastais stiklo kaiščių izoliatoriais, keraminės medžiagos pasižymi didesniu mechaninio stiprumo ir atsparumo oro sąlygoms stabilumu, todėl jos ypač tinka linijoms, kurios ilgą laiką veikiamos atšiaurioje lauko aplinkoje. Praktikoje dėl sukepinimo proceso skirtumų keraminiai izoliatoriai turi mažesnį vidinį poringumą, efektyviai sumažindami nuotėkio riziką drėgnoje aplinkoje. Nors stiklo izoliatoriai, kurių nulinės vertės savaime lūžtančios savybės palengvina tikrinimą, turi silpnesnį atsparumą smūgiams ir yra labiau linkę susidaryti paslėptų įtrūkimų scenarijuose, kuriuose dažnai vibruoja (pvz., prie geležinkelių ar greitkelių).
Struktūriškai 55-2 modelis pasižymi gilesniu grioveliu nei kiti kaiščių izoliatoriai. Ši savybė tiesiogiai veikia jo tvirtinimo prie laidininko būdą:
Gilesni grioveliai geriau sutalpina-didelio skerspjūvio laidininkus, neleidžiant laidininkams atsiskirti nuo griovelio pučiant stipriam vėjui.
Tačiau tai taip pat reiškia, kad naudojant žemos-tampos linijose, gali būti nepakankamas kontaktų plotas, jei laidininko skerspjūvis{1}} per mažas. Šis struktūrinis skirtumas neleidžia jo paprasčiausiai pakeisti sekliais-grioveliais žemos-įtampos izoliatoriais, tokiais kaip PD-1T.
Kai linija turi atlaikyti didelę mechaninę įtampą, 55-2 izoliatoriaus ketaus pėdos konstrukcija yra atsparesnė korozijai- nei kompozitinio izoliatoriaus metalinės dalys, tačiau ji taip pat yra žymiai sunkesnė. Jei jis per klaidą pakeičiamas lengvu kompozitiniu skersinio strypo izoliatoriumi, dėl ilgalaikio naudojimo gali kilti pavojus saugai dėl metalo nuovargio.
